- temptuvė
- temptùvė sf. (2) LTEXI262, témptuvė (1) NdŽ, temptuvė̃ KŽ 1. R80, MŽ105, N, NdŽ, KŽ žr. templė 1. 2. mašina, naudojama verpalų gamybos technologijoje pusgaminiui ploninti ir plaukeliams išilgine kryptimi tiesinti: Klodo temptùvė PolŽ1434. Didelio ištempimo temptuvė turi specialius temptuvus rš. Pusgaminių tempimas verpalų gamybos technologijoje kartojamas keletą kartų: pradedama tempti jau karštuvuose, o toliau tempiama temptuvėse, knatinėse ir pagaliau verptuvuose rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.